ASMENYS SERGANTYS LĖTINE INKSTŲ LIGA

Lėtinė inkstų liga apibūdina patologiją kai inkstai nebegali
išvalyti kraujo nuo metabolinių produktų, kurie paprastai
pasišalina su šlapimu. Tai baigiasi vidine intoksikacija ir
gali sukelti bet kurio organo veiklos sutrikimą dėl
uremijos. Lėtinė inkstų liga dažniausiai išsivysto dėl
uždegiminių ar toksinių procesų inkstuose formuojantis
fibrozei (randiniam audiniui). Lėtinė inkstų liga dažnai
atsiranda kaip pasekmė kitų jau esančių lėtinių ligų, ypač
arterinės hipertenzijos, cukrinio diabeto, širdies ir
kraujagyslių ligų, taip pat nutukimo, vėžio ar kepenų ligų.

Lėtine inkstų liga serga apie 10% of Europos gyventojų.
Prognozuojama, jog šios ligos paplitimas ateinančiais
metais didės dėl senstančios visuomenės ir gerėjančio
išgyvenamumo sergančių šia liga tarpe. Ši patologija –
viena iš labiausiai augančių mirties priežasčių ir tikėtina,
jog bus penktoji dažniausia mirties priežastis iki 2030-ųjų.
Nors lėtinė inkstų liga ankstyvosiose stadijose gali būti
gydoma konservatyviai (medikamentais ir gyvenimo būdo
pokyčiais), labiau pažegusios stadijos reikalauja pakaitinės
organų terapijos (pvz. Dializės ar inkstų transplantacijos).
Dializė ypatingai apsunkina žmonių būklę. Žemiau
pateikiamas pavyzdys apie dializuojamą pacientą,
laukiantį transplantacijos

Inkstų ligos atvejis

Vardas: Antonio
Amžius: 52 metai
Dirba: Pardavimų vadybininku vidutinio dydžio įmonėje

Antonio, sergančio lėtine inkstų liga atvejis

Antonio dirba pardavimų vadybininku vidutinio dydžio tekstilės įmonėje, jam 52-ji. Antonio serga arterine hipertenzija daugiau nei 10 metų ir tai , kartu su jo gyvenimo būdu (prasta mityba, dag kelionių dėl darbo) įtakojo lėtinės inkstų ligos atsiradimą. Nors Antonio metė rūkyti prieš kelis metus, prieš šešis mėnesius Antonio buvo pradėtos taikyti hemodializės. Antonio pasirinko automatizuotą peritoninę dializę, kuri jis tikisi leis jam tolia dirbti. Tačiau jis prieš pradedant taikyti dializes ir kelis mėnesius po to buvo laikinąjame nedarbingume tam, kad priprastų prie naujosios situacijos. Nors Antonio buvo įtrauktas į eilę inkstų transplantacijai, jis itin abejoja ar pajėgs ir toliau darbuotis

Lėtinė inkstų liga

1 Kas tai?

Lėtinė inkstų liga ir ūminis inkstų sužalojimas yra pagrindinės inkstų funkcijos veiklos sutrikimo priežastys. Svarbiausia
inkstų veikla yra pašalinti metabolizmo produktus iš kraujo jį filtruojant. Šio funkcijos sutrikimas baigiasi šių metabolitų kaupimusi organizme. Geriausiai žinomas – šlapalas, sukelia uremiją, kas reiškia palapsnę organizmo intoksikaciją, prgresuojant inkstų nepakankamumui. Susikaupus dideliems
kiekiams šlapalo ir kitų metabolitų galimos potencialiai mirtinos išeitys dėl organų intoksikacijos ir vėliau nepakankamumo.

2 Simptomai

Vienas iš pagrindinių lėtinės inkstų ligos požymių yra tai, kad simptomai atsiranda ligai jau gerokai pažengus. Ligai būdingi
nespecifiniai nusiskundimai, tokie kaip bendras silpnumas, niežulys, impotencija, skausmas, neramių kojų pojūtis, nemiga.
Taip pat, labiau pažengusiose stadijose, esant dializių poreikiui dažnai pastebima depresija, stresas, nerimo sutrikimai.

3 Gydymas

Svarbiau nei visa kita yra lėtinės inkstų ligos progresavimo prevencija ir stabdymas. Tai pirmiausiai prasideda nuo gyvensenos pokyčių: dietos, fizinio aktyvumo didinimo, žalingų
įpročių atsisakymo, vengti vartoti medikamentus, metabolizuojamus per inkstus (pvz. Kai kuriuos nuskausminamuosius). Būklės privedančios prie lėtinės inkstų ligos (cukrinis diabetes, padidintas arterinis kraujo spaudimas) turėtų būti gydomos ir koreguojamos. Pacientams turi būti ribojamas druskos ir fosfatų turinčių produktų suvartojimas, kadangi šie elementai sergančiųjų organizme yra linkę susilaikyti.
Esant pažengusiai ligos stadijai, inksto funkcija pakeičiama atliekant dializes arba taikant transplantaciją.
Nors kai kurie tipiniai ligos simptomai sergant lėtine inkstų liga ir taikant dializes ir toliau progresuoja, kiti pagerėja ir tai leidžia atgauti bent dalį prieš dializės būklėje rarasto darbingumo. Dializės gali būti kelių tipų.
Hemodializė (išvalomas kraujas perleidžiant jį per specialų aparatą) arba peritoninė hemodializė (pripilant specialaus tirpalo į pivą).
Hemodializė atliekama tam tikrais intervalais beveik visuoment igoninėje. Peritoninė atliekama nuolatos arba nakties metu,
dažniausiai ne ligoninėje. Dializei taip pat reikalinga chirurginė intervencija prieš pradedant procedūras: padaromos prieigos per
kur bus jungiami aparatai. Lėtinei inkstų ligai gydyti taip pat reikalinga vartoti daug medikamentų, kurie taip pat turi savo
šalutinius poveikius. Atlikus transplantaciją pacientai vis gyvenimą nuolatos turi vartoti imunitetą slopinančius medikamentus, jog išvengtų inksto atmetimo reakcijos.
Imunosupresinėje būklėje didėja rizika susirgti infekcija, vėžiu ir kitomis ligomis. Tačiau po transplantacijų komplikacijų grėsmės gali būti išprendžiamos su nedideliais darbo aplinkos
pakeitimais, nes darbuotojo galimybės atlikti užduotis kitomis prasmėmis per daug nesikeičia. 

4 Psichologinės problemos ir poveikis darbingumui

Dėl sąsajų su kitomis lėtinėmis ligomis ir dažnų susirgimų bei nedarbingumų lėtine inkstų liga sergantys asmenys džnai praranda darbą. Tai džniausiai įvyksta ligai paūmėjus ar
pereinamojo dializės laikotarpio metu. Tačiau darbo netektis ir su tuo susijusi padidėjusi depresijos rizika sukelia dar daugiau grėsmių, greta prarastų socialinių ir ekonminių aspektų.
Todėl dializuojamiems pacientams tęsti darbinę veiklą labai rekomenduojama ne tik dėl psichologinės, tačiau ir dėl fizinės sveikatos.
Ypač esant peritoninės dializės galimybėms galima ženkliai optimizuoti savo darbinę veiklą.
Liūdna, tačiau po traslpnatacijų net ir atgavę geresnę savijautą ir darbingumą, dažnai pacientai praranda darbą dėl ilgai tęstu
laikinųjų nedarbingumų preš operaciją.

Kaip padėti darbuotojams sulėtine inkstų liga toliau dirbti arba sugrįžti į darbą – bendruomenė gali daug

  1. Medikai profesionalai (nefrologai, slaugytojos, šeimos gydytojai) gali imtis priemonių išlaikyti pacientą motyvuotą likti darbe:
    a) Informuoti pacientus , kad likimas darbe yra naudingas jų psichinei sveikatai, finansiniam gerbūviui ir išeitims;
    b) Patarti darbdaviams apie svarbą išlaikyti LIL sergančius pacientus darbo vietoje ir optimalius būdus kaip tą realizuoti;
    2. Pacientai turėtų stengtis būti informuoti apie geriausius kelius kaip išlikti aktyviam. Pacientų organizacijos turėtų palaikyti įvarias aktyvumą skatinančias programas, skleisti komunikaciją įvariomis priemonėmis.
    3. Darbdaviai turėtų stengtis sukurti sąlygas, veikiančias prevenciškai prieš šią ligą. Be sveikos gyvensenos skatinimo darbo vietoje rekomenduotina mokyti ir edukuoti pacientus:
    a) Sukurti tinkamas sąlygas: vengti didelių svorių kilnojimo, didelės fizinės jėgos ar judrumo reikalaujančių užduočių;
    b) Pritaikyti darbo grafikus taip, kad pacientas galėtų atlikti dializes ar nuvykti į konsultacijas pas specialistus;
    c) Įgalinti pacientus laikytis savo mitybinio dietos režimo darbe;
    d) Suteikti priemones ir laiko grįžtančiam pacientui prisiminti darbo specifiką, susipažinti su naujovėmis, kurios įvyko jiems nebūnant;
    e) Skatinti pacientus diskutuoti su savo kolegomis apie savo būklę, pasidalinti kaip tai veikia jų gyvenimą ir darbingumą.

For further information, see:

Spanish Federation of Kidney Patients (Federación Nacional ALCER) www.alcer.org

https://www.kidneycareuk.org/about-kidney-health/living-kidney-disease/employment-rights/

https://www.revistanefrologia.com/en-the-occupational-situation-chronic-kidney-articulo-X2013251412001642

https://support.fitforwork.org/app/answers/detail/a_id/746/~/kidney-disease-and-work

https://revistanefrologia.com/en-employment-status-indirect-costs-in-articulo-X2013251413003228

Share This