Įvadas

Iššūkis

Visos įmonės priklauso nuo vadovų galimybių valdyti pokyčius darbo rinkoje ir jų įmonės bei darbuotojų aplinkoje.
Vienas iš pagrindinių pastarųjų dešimtmečių iššūkių
yra tai, kad nuolat auga lėtinėmis ligomis sergančių
darbuotojų skaičius, o darbdaviai dažnai neinvestuoja į
šių darbuotojų gebėjimą dalyvauti darbiniame
gyvenime. Lėtinės ligos taip pat veikia vadovus ir
darbo administravimą: nedarbingumo laikotarpiai,
klausimai susiję su įsidarbinimo galimybėmis,
darbuotojų išlaikymo ar keitimo išlaidos ir įmonės
vidaus politika yra svarbūs svarstytini aspektai,
lemiantys asmenų, turinčių lėtinių ligų samdymą ir
reintegravimą.

Atsakymas

CHRODIS PLUS mokymo priemonė buvo sukurta siekiant padėti darbdaviams suprasti žmonių, kenčiančių nuo lėtinių
ligų, įtraukimo, integracijos, darbo vietoje ir reintegracijos naudą ir mokyti vadovus įvertinti savo komandų įtrauktį ir darbo galimybes, kad būtų sukurta palanki aplinka siekti norimų organizacinių rezultatų: našumo, visų darbuotojų pasitenkinimo darbu ir įsipareigojimo organizacijai.

1. Kam skiriama ši mokymo priemonė?

Mokymo priemonė skirta mažų, vidutinių ir didelių organizacijų / įmonių vadovams:
Žmogiškųjų išteklių skyrius

  • Aukščiausio lygio vadovybė
  • Darbdaviai
  • Suinteresuotos šalys (pvz., Profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai)
  • Sveikatos ir darbo saugos pareigūnai

2. Kodėl vadovams reikia šios mokymo priemonės?

Geras valdymas apima rūpinimąsi svarbiausiais organizacijos ištekliais: darbuotojais. Vadybininkas turėtų būti kompetentingas komandos veikloje, o tai taip pat yra susiję su darbuotojų sveikata ir gerove.
Darbo vietoje dažnai trūksta informacijos apie žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, gebėjimus ir pajėgumą -tęsti darbą, dėl ko kartais atsiranda stigma ir netinkamas jų būklės atskleidimas, paramos trūkumas grįžus į darbą po ligos atostogų ar net sunkumai po ilgalaikio nebuvimo, bei daugiau sunkumų bandant gauti mokymo galimybes ir paaukštinimą. Šis žinių ir informacijos trūkumas apie darbuotojų sveikatą ir gerovę daro įtaką lyderystei, o senėjančių darbuotojų, sergančių lėtinėmis ligomis, didėjimas gali būti veiksnys, kurį verta žinoti ir tvarkyti vadovams.
Lėtinės ligos arba neužkrečiamosios ligos plačiai apibūdinamos kaip ilgos trukmės ir paprastai lėtai progresuojančios ligos, kurios nėra perduodamos kitam žmogui (pvz., 2 tipo diabetas bei širdies ir kraujagyslių ligos).

Nors lėtinės ligos yra pagrindinės darbingo amžiaus gyventojų sveikatos problemų priežastys, esama nacionalinė politika daugeliu atveju neišsprendžia nei konkrečiai lėtinių ligų, nei specifinių pacientų poreikių, turinčių labai ciklines būkles, kai normalaus gyvenimo periodai (pvz. remisijos metu) ir pykinimo periodai (pvz. gydymo ciklų metu) kaitaliojasi.
Žmonės su suvaldoma lėtine liga, gali dirbti įprastomis valandomis, o jei yra pritaikomas lankstumas darbo laikui ir darbo vietai, jie dažnai gali pasilikti darbe, grįžti ir išlaikyti darbą.
Įsidarbinimo sektoriaus gebėjimas valdyti sudėtingas ir lėtines ligas atneša didelę naudą asmenims, darbdaviams ir visai visuomenei. Pavyzdžiui, darbuotojo, sergančio lėtine liga, patirties ir žinių išsaugojimas yra labai svarbus įmonės verslo rezultatams ir bendram šalies ekonominiam produktyvumui.
Tai yra šio MOKYMO VADOVO taikymo sritis.

3. Kaip buvo sukurta ši mokymo priemonė?

Ši mokymo priemonė buvo sukurta pagal 3 metų Europos bendrųjų veiksmų CHRODIS + projektą, kuriame 42 partneriai, atstovaujantys 21 Europos šaliai, bendradarbiauja tam, kad įgyvendintų gerą praktiką, žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, gyvenimuose. Priemonė remiasi tarptautiniais tyrimais ir geriausia praktika, susijusia su įtraukimu į darbo sektorių ir organizacijų sveikatos vertinimu.
Jis buvo sukurtas pasitelkiant didelę tarptautinių ekspertų grupę, įskaitant politikos formuotojus, praktikus, profesines sąjungas, tyrėjus, pacientų asociacijas, kitas susijusias suinteresuotąsias šalis ir įvairių tarptautinių agentūrų atstovus. Jis grindžiamas ES „Pathways“ projekto (www.path-ways.eu) darbu, tarptautinėmis ataskaitomis ir rekomendacijomis bei moksliniais vertinimais, kuriais siekiama nustatyti esamas mokymo priemones darbdaviams [1].

4. Kokios yra numatomos naudos?

Įgyvendinant šią mokymo priemonę įmonėse bus daug naudos tiek darbuotojams, tiek visoms organizacijoms, kas liečia įtraukimą, dirbant ir grįžus į darbą. Aktyvus dalyvavimas darbe bus laukiamas rezultatas, kuris bus naudingas visiems, taip bus išvengta diskriminacijos ir stigmos, o įtrauka bus skatinama. Ši mokymo priemonė nėra skirta surasti konkrečius sprendimus kiekvienam darbuotojui kiekvienoje įmonėje. Ji turėtų būti naudojama kaip įrankis pradėti naujai, stimuliuojančiai diskusijai Europos darbovietėse apie problemas susijusias su darbingumu, lėtines ligas, įtrauktį bei pasiūlymus kaip įvertinti dabartinę situaciją ir kaip įgalinti pokyčius. Tikimasi, jog šios priemonės sklaida leis padidinti su šiomis temomis susijusį sąmoningumą, padėsiantį kovoti su stigmomis ir diskriminacija, taip leidžiant astirasti naujiems problemų sprendimams. Šios priemonės priėmimas – tai pirmas žingsnis link šio pokyčio.

4.1 Didžiausios naudos darbuotojams

Skatinant įtrauktį, buvimą darbe ir grįžimo į darbą programas bet kurioje įmonėje, parodo rūpestingumą. Tai taip pat parodo darbuotojams, kad jų gerovė yra vertinama ir kad ligos atostogų atveju stengiamasi juos kuo greičiau sugrąžinti dirbti. Tai naudinga darbuotojams dėl šių priežasčių:

  • Vis uždarbio galimybių išlaikymas
  • Produktyvios mąstysenos išlaikymas
  • Įprastų darbo grafikų palaikymas
  • Priklausomybės nuo negalios schemos vengimas
  • Saugumo ir stabilumo jausmo turėjimas

4.2 Didžiausios naudos organizacijai

Savo ruožtu darbdaviai gauna naudos apsaugodami savo darbuotojų gebėjimą dirbti, pavyzdžiui, išlaikydami savo darbuotojus aktyvius darbo vietoje, mažindami susijusias

sveikatos draudimo išlaidas ir išlaikydami jų darbo našumą. Darbdaviams įtraukties, o tai reiškia, jų galimybės samdyti ir išlaikyti darbuotojus, sergančius lėtinėmis ligomis, nauda yra daugeriopa. Tai rodo, kad darbdavys vertina įvairovę ir darbuotojų įtraukimą, kas yra gerai veikiančios įmonės dalis. Tai lemia didesnę darbuotojų motyvaciją, atsidavimą ir našumą bei geresnį produktyvumą ir tai užtikrina, kad įmonė išlaikys kvalifikuotus darbuotojus bei išvengs papildomų įdarbinimo ir mokymo išlaidų. Tikslios naudos būtų:

  • Stigmos darbo vietoje išvengimas ir įtraukties skatinimas
  • Patirtų traumų bei nedarbingumo atostogų finansinio poveikio sumažinimas
  • Iniciatyvus požiūris į išlaidų ribojimą
  • Patyrę darbuotojai tęsia darbą, todėl mažiau laiko ir pinigų sunaudojama įdarbinant

How to use this training?

Ši mokymo priemonė vadovams yra sudaryta iš trijų skirsnių ir priedo, kuriame yra pateikti pavyzdžiai ir atvejų aprašymai, susiję su dažniausiai pasitaikančiomis lėtinėmis ligomis, veikiančiomis darbingumą.

Kova su diskriminacija ir stigma darbo vietoje: skatinkite įtrauktį

Diskriminacija atsiranda tada, kai su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai, nei su kitu yra, buvo ar bus elgiamasi panašioje situacijoje, atsižvelgiant į jų turimas ypatybes arba kai dėl akivaizdžiai neutralios nuostatos, kriterijaus ar praktikos vienas asmuo gali būti laikomas aiškiai nepalankesnėje padėtyje lyginant su kitais asmenimis. Stigma atsiranda tada, kai tam tikri skirtumai (arba įsivaizduojami skirtumai) yra paženklinti arba pažymėti ir jiems suteikiamos neigiamos asociacijos. Dėl neigiamo suvokimo žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, gali neatskleisti savo būklės arba gali neprašyti būtinų adaptacijų. Ligos atskleidimas dažnai yra jautrus lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, nes yra susiformavusios lėtinių ligų stigmos ir trūksta supratimo, kad lėtinėmis ligomis sergantys žmonės gali tęsti darbą. Psichinės sveikatos kontekste, neatskleidimas taip pat gali pagilinti psichinės sveikatos problemą ir ilgainiui pratęsti nedarbingumo atostogas, taip pakenkiant ir darbuotojui, ir darbdaviui. Darbo vietoje turėtų būti sudarytos sąlygos, kad saugioje aplinkoje būtų galima aptarti blogą sveikatą.

[1] Lamore K, Dubois T, Rothe U, Leonardi M, Girard I, Manuwald U, Nazarov S, Silvaggi F, Guastafierro E, Scaratti C, Breton T & Foucaud J. Return to Work Interventions for Cancer Survivors: A Systematic Review and a Methodological Critique, Int. J. Environ. Res. Public Health 2019, 16(8), 1343;
– Silvaggi F, Leonardi M, Guastafierro E, Quintas R, Toppo C, Foucaud J, Lamore K, Rothe U & Scaratti C, Chronic Diseases & Employment: An Overview of Existing Training Tools for Employers, International Journal of Environmental Research and Public Health, 2019, 16(5), 781
– Nazarov S, Manuwald U, Leonardi M, Silvaggi F, Foucaud J, Lamore K, Guastafierro E, Scaratti C, Lindström J, Rothe U, Chronic Diseases and Employment: Which Interventions Support the Maintenance of Work and Return to Work among Workers with Chronic Illnesses? A Systematic Review, Int. J. Environ. Res. Public Health 2019, 16(10), 1864

Lėtinės ligos ir užimtumas: keletas faktų

1 FAKTAS: Jei įmonėje yra bent 4 darbuotojai, VIENAS iš jų kenčia nuo vienos ar kelių sveikatos problemų

Darbingumas ir lėtinės ligos: vis dažniau atsirandanti problema

Darbingumas ir lėtinės ligos: vis dažniau atsirandanti problema
Žmonių, sergančių viena ar keliomis lėtinėmis ligomis skaičius pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai išaugo ir tai daro didelį socialinį ir ekonominį poveikį užimtumo sektoriui.
Didėjantis lėtinių ligų atsiradimas greičiausiai yra dėl kelių priežasčių:

  • Pirma, padidėjo gyvenimo trukmė, o tai lemia didesnį su amžiumi susijusių sveikatos sąlygų paplitimą.
  • Antra, Europos gyventojai dabar turi daugiau nesveikų gyvenimo būdo įpročių, tokių kaip rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, narkotikų vartojimas, netinkama dieta ir nepakankama mankšta.
  • Galiausiai žmonės, turintys lėtinių ligų, yra labiau linkę turėti ir kitų lėtinių sveikatos sutrikimų.

Ši gretutinė priklausomybė gali atsirasti dėl to paties patofiziologinio modelio, kuris būdingas kai kurioms iš šių sveikatos būklių, taip pat dėl to, kad lėtinės ligos turi nemažai įtakos kasdieniam funkcionavimui, todėl žmonės tampa dar labiau pažeidžiami ir gali patirti daugiau sveikatos sutrikimų.
Asmenys, turintys lėtinių ligų, turi blogesnes užimtumo perspektyvas. Tai reiškia, mažesnes galimybes įsidarbinti, sunkumus įgyjant mokymo galimybes ir karjerą, ankstyvą išėjimą į pensiją. Visi šie veiksniai gali sumažinti šių asmenų ir jų šeimų pajamas ir padidinti skurdo riziką. Darbo vietoje gali būti nepakankamas supratimas apie lėtinių ligų turinčių darbuotojų galimybes tęsti darbą ir gali trūkti žinių apie praktines priemones, leidžiančias tai padaryti. Tokiu atveju kyla rizika, kad kvalifikuoti ir sumanūs specialistai bus netinkamai pašalinti iš darbo.

2 FAKTAS: Darbo vietos yra ypatingai svarbios bandant pagerinti darbuotojo sveikatą

Parama darbuotojams, lėtinių ligų, kad jie galėtų tęsti darbą

Dirbdami kuo ilgiau žmonės, turintys lėtinių ligų, gali užtikrinti ne tik stabilią rutiną, bet ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Todėl, jei darbas neturi tiesioginės įtakos ligos progresavimui, žmonės gali pasirinkti tęsti darbą. Norint skatinti integracines darbo rinkas visiems, būtina pertvarkyti darbo vietos vaidmenį atsižvelgiant ne tik į fizinę, bet ir į socialinę darbo aplinką. Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės dažnai susiduria su stigma ir nesupratimu, kad lėtinėmis ligomis sergantys žmonės gali tęsti darbą. Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės kartais gali pasilaikyti ligą kaip asmeninį reikalą tarp jų ir darbdavių.

3 FAKTAS: Kvalifikuotų darbuotojų buvimo darbe ir grįžimo į darbą planavimas yra naudingas tiek darbuotojui, tiek įmonei

Grįžimo į darbą palaikymas po nedarbingumo atostogų

Kai darbuotojai suserga ar patiria traumų, tai dažnai padaro įtaką jų gebėjimui atlikti darbą, ypač intensyvesnėse profesijose. Kai tik darbuotojas gali vėl dirbti, visiems yra naudingiausia, kad jis grįžtų į tam tikras pareigas. Dažnai tai daroma įgyvendinant oficialias „Grįžimo į darbą“ programas, kurias planuoja verslas, kad padėtų sergantiems darbuotojams vėl integruotis į darbo vietą po nedarbingumo atostogų. Tikslas yra grąžinti darbuotojus į darbo vietą, kai tik jie mediciniškai gali. Gerai vykdoma grįžimo į darbą programa teikia naudos tiek darbdaviams, tiek jų darbuotojams. Darbdaviams grįžimo į darbą programa siūlo šiuos privalumus: išlaikyti patyrusius darbuotojus, sumažinti apyvartą, sudaryti geresnius santykius su darbuotojais, palaikyti geresnį produktyvumą ir mažesnes išlaidas. Norint grįžti į darbą reikia kruopščiai derinti ir atsižvelgti į įvairių darbuotojų poreikius; iš tikrųjų tai yra sudėtingas procesas, kuriame svarbų vaidmenį vaidina ne tik nukentėję asmenys.

Lėtinėmis ligomis sergančių žmonių palaikymas darbe ir tinkamos akomodacijos

Lėtinėmis ligomis sergančių žmonių išlaikymas darbe apima daugybę adaptacijų ar tinkamų priemonių, kurias galima pritaikyti darbo aplinkoje. Turi būti numatytos tinkamos sąlygos, kad kvalifikuoti darbuotojai, sergantys lėtine liga, galėtų atlikti pagrindines savo darbo funkcijas, kad būtų užtikrintos žmogaus teisės ir jų įgyvendinimas. Tai gali būti, pavyzdžiui, fizinės darbo aplinkos pokyčiai ar pritaikymai, tokie kaip galimybė patekti į priešpiečių kambarius, susitikimus, socialinius renginius ir pan. Kiti gali reikalauti, kad kolegos išmoktų prisitaikyti prie tokios situacijos. Kai kurie pakeitimai gali būti suplanuoti iš anksto, o kiti – po derybų, kurios visada kyla iš tam tikros problemos, dėl kurios asmeniui sunku atlikti duotą užduotį. (išsamiau žr. 3.4 skyrių). Požiūris, galintis paveikti tiek aplinką, tiek asmenį, leis pasiekti geresnių rezultatų visiems.