ŽMONĖS SERGANTYS VĖŽIU

Vėžys yra ligų grupė, kuriai būdingas nenormalus ląstelių augimas, kurios prarado normalius kontrolės mechanizmus ir todėl sugeba nuolat plėstis, įsiskverbti į gretimus audinius ir dažnai migruoti į tolimas kūno vietas. Vėžinės ląstelės iš pirminės (pradinės) vietos gali plisti visame kūne, sukurdamos antrinį naviką arba metastazę.
Vėžys gali paveikti bet kurią kūno vietą ir yra daugiau nei 100 vėžio rūšių. Gydytojai išskiria vėžį, kuris veikia kraują ir kraują formuojančius audinius (tokius

kaip leukemija ir limfoma), ir tuos, kurie yra „kieti“ navikai
(pvz., krūties ir plaučių vėžys).
Priklausomai nuo naviko tipo, pasireiškimų, prognozių ir
pažeidimo laipsnių skirtumai yra dideli.
Kaip pavyzdį pateikiame krūties vėžį.

Krūties vėžio atvejis

Vardas: Kate
Amžius: 38 metai
Darbas: Advokatė

 

Kate atvejis su krūties vėžiu

Po paskutinių prevencinių radiologinių tyrimų Kate buvo diagnozuotas krūties vėžys. Ji pradėjo savo pirmuosius chemoterapijos seansus, kurių metu ji jausis silpnai ir negalės dirbti. Tarp vienos ir kitos terapijos Kate gali dirbti, net jei kartais pasirodo išvargusi, eiti į kabinetą ir pamatyti savo kolegas leidžia jai jaustis geriau. Katei labai svarbu tęsti darbą norint išlaikyti savo šeimą, todėl ji bijo netekti darbo. Ji norėtų dirbti ne visą darbo dieną, tačiau jos darbui gali prireikti susitikti su klientais ar teismo auditoriais nustatytu laiku. Ji nori paprašyti lankstesnio laiko, tačiau gydytojai pataria tiesiog išeiti nedarbingumo atostogų ir likti namuose, kol pasijaus geriau.

Krūties vėžys

1 Kas tai?

Krūties vėžys yra liga, kurią sukelia nekontroliuojamas kai kurių pieno liaukų ląstelių dauginimasis, kurios virsta piktybinėmis. Tai yra labiausiai paplitusi vėžio forma moterų populiacijoje.
Yra skirtingi krūties vėžio tipai, kiekvienas iš jų turi savo ypatumų: jie gali kilti iš skirtingų krūties komponentų ir atsirasti vienu metu vienoje ar abiejose krūtyse. Prie visų tipų, be pieno liaukos, taip pat gali būti įtraukti ir pažasties ar kitų vietų limfmazgiai, kurie šalina krūties limfą.

2 Simptomai

BKrūties vėžio požymiai ne visada pastebimi; dažnai nėra aiškių simptomų, ypač ankstyvosiose ligos stadijose. Pusė krūties vėžio atvejų būna viršutiniame išoriniame krūties kvadrate.
Vienas tipiškų simptomų yra apčiuopiamų ar net matomų mazgelių buvimas, net jei tai paprastai yra jau išplitusios naviko formos požymiai.
Tačiau krūties navikai ne visada yra apčiuopiami: gali būti kiti rodikliai kaip įtariami radiologiniai pažeidimai arba abejotinos klinikinės reikšmės mikrokalcifikacija.
Apskritai pradinės krūties vėžio formos nesukelia skausmo, kuris dažnai gali būti susijęs su natūraliais hormoniniais pokyčiais mėnesinių ciklo metu.

3 Gydymas

Krūties vėžys yra potencialiai rimta liga, jei ji nenustatyta ir neišgydoma anksti. Ankstyva diagnozė, naudojant tinkamą tikrinimo programą, yra svarbi siekiant užkirsti kelią ligos padarytai žalai ir gydyti ją pradinėse stadijose, kai tikimybė pasveikti yra didesnė.
Tyrimai, naudojami krūties vėžiui nustatyti, yra mamografija, pieno liaukų ultragarsas, magnetinis rezonansas arba histologinis tyrimas po audinių mėginių paėmimo (biopsija).
Žinant ligos stadiją, svarbu suteikti pacientui tinkamiausią priežiūrą, taip pat suformuluoti prognozę.

Šiuo metu krūties vėžiui gydyti labiausiai paplitusios
gydymo galimybės yra šios:

  • Operacija: Paprastai operacija yra siūloma daugumai pacientų pašalinti naviką. Operacija gali būti atliekama skirtingais būdais, atsižvelgiant į naviko ir krūties ypatybes.
  • Radioterapija: radiacijos terapija naudoja aukšto dažnio jonizuojančiąją spinduliuotę, kad sunaikintų neoplastines ląsteles. Radioterapija dažnai nurodoma kaip papildomas gydymas po
    operacijos, prieš ją ar po jos arba atkryčių gydymui.
  • Chemoterapija: Chemoterapija yra sisteminis gydymas, kurio metu skiriami vaistai (injekcijos ar tabletės), kurie per kraują pasklinda kūno viduje ir tokiu būdu jie gali pasiekti ir sunaikinti naviko ląsteles, kad ir kur jos būtų. Šis gydymas gali būti
    naudojamas prieš operaciją arba po jos arba kai yra tolimų metastazių ir jos manomai, reaguoja į chemoterapinius vaistus.
  • Hormoninis gydymas: Hormonų terapija apima tokių vaistų vartojimą, kurie neleidžia estrogenams patekti į neoplastines krūties ląsteles (taip sustabdo augimą) arba sumažina organizmo gaminamo estrogeno kiekį, kad būtų galima sumažinti
    pasikartojimo riziką. Hormonų terapija gali būti skiriama atskirai arba pasibaigus chemoterapijai arba radioterapijos metu.

Po gydymo daugiadisciplininė komanda sudaro individualizuotą periodinių medicininių patikrinimų (stebėjimų) planą, atsižvelgiant į kiekvieno paciento poreikius ir ligos biologiją, kad būtų
galima stebėti bet kokius atkryčius, taip pat fizinio ir psichologinį gydymo rezultatus.

4 Psichosocialinės problemos ir ligos poveikis užimtumui

Nors pažeidimo pasireiškimas, prognozė ir laipsnis skiriasi priklausomai nuo naviko tipo, vėžio diagnozė ir gydymas visada daro didelę įtaką pacientui, jų šeimos narių ir globėjų fizinei, socialinei ir emocinei gerovei. Tačiau vėžys tampa vis labiau suvaldoma lėtinė liga. Žmonių, sergančių krūties vėžiu, procentas yra didelis ir tai ypač aktualu darbo sektoriuje, ypač todėl, kad vėžiu dažniausiai serga jaunos moterys, turinčios šeimas karjeros pradžioje arba jos viršūnėje. Gali būti, kad funkcionalumas ir produktyvumas sumažėja, ypač gydymo ciklų metu, kai tai pakeičia žmogaus periodus kada jis gali dirbti. Taigi išsaugoti darbą arba grįžti į darbą yra nepaprastai svarbu žmonėms, kuriems diagnozuotas vėžys, dėl socialinių ir finansinių priežasčių, taip pat dėl savo sveikatos ir savivertės.
Daugiadisciplininės intervencijos, įtraukiančios darbuotoją, darbdavį, suinteresuotuosius subjektus ir sveikatos priežiūros specialistus yra veiksmingos palengvinant vėžiu susirgusių asmenų grįžimą į darbą. Šiame kontekste labai svarbus darbdavio požiūris. Geriausia būtų, jei įmonė turėtų protokolą situacijai valdyti, tačiau įmonė turėtų stengtis pritaikyti jį prie asmens poreikių.

Tam, kad suvaldytų vėžiu sergančius darbuotojus ir padėtų jiems tęsti darbą ar grįžti į darbą, darbdaviai gali skatinti tam tikras intervencijas.

  • SVisame procese palaikyti atvirą darbdavio ir darbuotojo, sergančio vėžiu, bendravimą (pvz., paskirkite vieną atstovą, kuris tarpininkautų tarp įmonių ir darbuotojo, sergančio vėžio, viso proceso metu, paklauskite darbuotojo, apie jo pasirinkimą kaip praneš apie savo diagnose įmonėje).
  • Apsvarstykite individualų reagavimą į diagnozę (pvz., gerbkite darbuotojo reakciją į diagnozę ir gydymą) ir praneškite darbuotojui, kad jis visada galėtų aptarti darbo problemas su
    darbdaviu, bet duoti laisvę darbuotojui nuspręsti kada būtų tinkamiausias laikas apie tai pašnekėti.
  • Būkite lankstesnis pateikdami darbo sąlygas (pvz., jei darbuotojas nori likti darbe visą laiką kol bus gydomas. Prisiminkite, jog tai – gali būti labai svarbu jos savijautai, tad būkite supratingi ir išpildykite jos norus kiek įmanoma labiau.) Šis pagrįstas pritaikymas, atsižvelgiant į asmeninį ligos procesą, turėtų būti pakeistas, jei atsiras abiejų šalių poreikis.
  • Kai grįžti į darbą nebeįmanoma, pasitarkite su darbuotoju: jei tai individualus sprendimas, aptarkite galutinį variantą ir sprendimus, kaip apie tai pranešite kolegijoms ir pertvarkysite likusį personalą.

Share This