ŽMONĖS SU LĖTINĖMIS KVĖPAVIMO TAKŲ LIGOMIS DARBO VIETOJE

Lėtinės kvėpavimo takų ligos yra kvėpavimo takų ir kitų plaučių struktūrų ligos. Vienos iš labiausiai paplitusių yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga, astma, profesinės plaučių ligos ir plautinė hipertenzija.
Be tabako dūmų, kiti rizikos veiksniai yra oro tarša, darbo cheminės medžiagos ir dulkės bei dažnos apatinių kvėpavimo takų infekcijos vaikystėje.

Čia mes pateikiame vieną dažniausių kvėpavimo takų ligų – lėtinę plaučių obstrukcijos ligą.

Lėtinės plaučiu obstrukcijos ligos atvejis

Vardas: Stivenas
Amžius: 60 metų
Darbas: Pristatymo darbuotojas

 

Stiveno sergančio lėtine obstrukcine plaučių liga atvejis

Keletą mėnesių Stivenui pasireiškė nuolatinis kosulys ir, kai jam reikia nukeliauti didelius atstumus pėsčiomis, lipti laiptais ar nešti sunkiausius paketus, jam pritrūksta oro ir tada yra priverstas sustoti ir atsisėsti kelias minutes atsigauti.
Gydytojas jam pasakė, kad tai yra pirmieji lėtinės obstrukcinės plaučių ligos simptomai ir kad jis turėtų vengti nešti sunkius svorius ar atlikti tokio tipo užduotis, o trūkstant oro jis privalo naudoti deguonies inhaliatorių. Stivenas norėtų pasikalbėti su savo viršininku apie ligą, tikėdamasis, kad jis galėtų padaryti savo darbą mažiau varginančiu. Jis nenori nutraukti darbo, tačiau, būdamas vyresnio amžiaus, jis bijo, kad jį gali atleisti ir jam gali kilti realių sunkumų ieškant kitų darbų.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)

1 Kas tai?

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra kvėpavimo takų ligų kompleksas, pažeidžiantis plaučius ir bronchus ir sukeliantis sunkumą kvėpuoti. Tai lėtinė, ilgalaikė liga; todėl jos daroma žala dažnai yra negrįžtama ir gali būti tik sulėtinta.
Progresuojančios plaučių ligos:

  • Lėtinis bronchitas: užsitęsusi bronchų gleivinės uždegiminė būsena.
  • Emfizema: plaučių alveolių, plaučių struktūrų, kuriose vyksta oro ir kraujo medžiagų apykaita.
    Emfizema paprastai atsiranda iš lėtinio bronchito
  • Atspari (negrįžtama) astma: astmos rūšis, kuri nereaguoja į įprastus vaistus nuo astmos.
    Gali būti kelios priežastys, dėl kurių atsiranda ši liga:
  • Daugeliu atvejų lėtinę obstrukcinę plaučių ligą sukelia teršalai, kuriuos įkvėpiame; tai įtraukia ir tabako rūkymą.
  • pramoninės kilmės nuodingų medžiagų (t.y. dūmų), dulkių ir prastos oro kokybės poveikis.
  • Genetika taip pat gali turėti įtakos lėtinei obstrukcinei plaučių ligos vystymuisi žmonėms, kuriems trūksta baltymų, saugančių plaučius.

2 Simptomai

Pagrindiniai simptomai yra:

  • Dusulys, ypač fizinio krūvio metu, netgi po lengvos mankštos, pavyzdžiui, lipant laiptais
  • Švokštimas: tai labiau triukšmingo tipo kvėpavimas, ypač iškvėpimo metu.
    Kvėpavimas keičiasi ritmu ar dažniu ir pasireiškia sunkiai kvėpuojant.
  • Krūtinės spaudimas
  • Per didelis gleivių išsiskyrimas, dėl kurio gali pacientas netekti kraujo.
  • Lėtinis ir nuolatinis kosulys su gleivėmis arba be jų
  • Užkimimas
  • Temperatūra ar šaltis
  • Silpnumas ir energijos trūkuma
  • Pain when swallowing
  • Swelling of the feet, ankles, or leg
  • Unintended weight loss (particularly in the later stages)
  • Skausmas ryjant
  • Pėdų, čiurnų, kojų patinimas
  • Netikėtas svorio numetimas

Simptomai taip pat gali peraugti į komplikacijas ir padaryti daug rimtesnę žalą asmeniui, pavyzdžiui: dažnos kvėpavimo takų infekcijos (pvz., Faringitas, peršalimas, gripas, pneumonija), emfizema, plaučių vėžys, plaučių hipertenzija (aukštas kraujo spaudimas plaučių arterijose) ir kitos lėtinės gretutinės ligos,
tokios kaip širdies ligos, depresija ir nerimas.

3 Gydymas

CLėtinė obstrukcinė plaučių liga yra progresuojanti ir
šiuo metu nepagydoma liga, tačiau tinkamai diagnozavus ir gydant, yra daugybė dalykų, kuriuos žmonės gali padaryti, tam kad suvaldytų savo ligą – geriau kvėpuotų ir išvengtų paūmėjimų.
Pakeisdami šiek tiek gyvenimo būdą ir veiklą, žmonės gali aktyviai suvaldyti savo ligą, pagerinti savo fizinę bei emocinę sveikatą ir pratęsti gyvendami daugelį metų Pirmasis lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydymas yra mesti rūkyti, siekiant sustabdyti žalos progresavimą ir išvengti paūmėjimų.
Kiek įmanoma venkite pasyvių dūmų, cheminių garų,
oro taršos ir dulkių.
Specialistas turi kruopščiai planuoti lėtiniės obstrukcinės plaučių ligos farmakologinį gydymą.
Į tai įeina:

  • Bronchus plečiantys vaistai, kortikosteroidai, teofilinas ir antibiotikai
  • Deguonies terapija, kompensuojanti sunkumus gauti reikiamą deguonies kiekį organų ir audinių, ypač raumenų, ypač širdies, darbui.
  • Plaučių reabilitacija: pratimų, stiprinančių atraminius raumenis
    kvėpuojant, derinys.

4 Psichosocialinės problemos ir ligos poveikis užimtumui

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnozė gali turėti svarbių padarinių asmeniniam ir socialiniam gyvenimui. Tai
ypač aktualu darbingo amžiaus žmonėms nes liga gali turėti didelę įtaką jų darbui.
Kuo ilgiau žmonės sergantys lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis yra išlaikomi darbe, tuo labiau tai gali padėti ne
tik jų kasdienybėje, bet ir pagerinti finansinę, socialinę ir psichologinę savijautą bei fizinę sveikatą. Jei darbas neturi
tiesioginės įtakos ligos progresavimui, žmonės gali pasirinkti tęsti darbą ir turėtų būti skatinami tai daryti.
Net jei LOPL sergantys darbuotojai ne visada gali dirbti visu pajėgumu, tai dar nereiškia, kad liga neabejotinai veikia
produktyvumą.

Norėdami suvaldyti LOPL sergančius darbuotojus ir padėti jiems tęsti darbą ar grįžti į darbą, darbdaviai gali skatinti tam tikras intervencijas.

  • Vėdinkite ir drėkinkite darbo aplinką, užtikrindami tinkamą vėdinimą.
  • Skatinkite mesti rūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo. Pasirūpinkite aplinka, kurioje nėra dūmų, dulkių, ir kvapo.
  • Jei dirbant darbuotojas kontaktuoja su plaučius dirginančiomis medžiagomis (dūmais, chemikalais, toksinais) įsitikinkite, kad jie yra apsaugoti ir naudojasi apsauginėmis kvėpavimo priemonėmis.
  • Apribokite sunkią darbuotojo veiklą, ypač kai darbo pobūdis reikalauja didelių fizinių jėgų. Tai gali apimti ir poilsį nuo kalbėjimo, nes balso naudojimas gali būti varginantis žmonėms, turintiems kvėpavimo problemų.
  • Leiskite lankstų darbo grafiką (pvz., leiskite dirbti iš namų, suteikite galimybę atvykti vėliau arba išvykite anksčiau).
  • Palengvinkite darbuotojo mobilumą (pvz., turint galimybių suteikite prieinamą stovėjimo vietą arba motorolerį, portfelį ant ratų, kad darbuotojas galėtų lengviau gabenti daiktus).
  • Įsitikinkite, kad darbuotojas darbe nešioja deguonies aparatą: tai padeda išvengti dusulio, pagerina budrumą ir leidžia efektyviau praleisti darbo dieną. Suteikite jiems laiko pailsėti ir vartoti vaistus darbo dienos metu.

Kai tampa aišku, kad dėl darbo pobūdžio darbuotojo būklė pablogės, jis gali apsvarstyti ilgalaikę negalią. LOPL sergančio asmens ankstyvas pasitraukimas iš darbo gali turėti neigiamos įtakos pensijų išmokoms ir finansinei būklei, taip pat psichologinei ir socialinei gerovei, todėl svarbu ankstyvą išėjimą į pensiją laikyti paskutine išeitimi.

Daugiau informacijos rasite:
European Respiratory Society (ERS) – https://www.erswhitebook.org/chapters/chronic-obstructive-pulmonary-disease/
European
Academy of Allergy and Clinical Immunology (EAACI) https://www.eaaci.org/
European Federation of Allergy and Airways Diseases Patients’ Associations (EFA) – http://www.efanet.org

Share This