ŽMONĖS SERGANTYS NEUROLOGINĖMIS LIGOMIS DARBO VIETOJE 2/3

Neurological diseases involve any disorder that affects the central or peripheral nervous system, which is composed of the brain and spinal cord, and all the other nerves in the body.

Neurological diseases are common and can result in an extremely wide range of symptoms, depending on the specific disorder and, especially where the brain is concerned, on the specific areas involved.

Neurological conditions such as Parkinson’s disease, motor neuron disease, and epilepsy result from damage to the brain, spinal column or peripheral nerves. Some neurological conditions are life threatening, with many severely affecting an individual’s quality of life. It is not always easy coping with the pressures of work when a person is affected by a neurological condition, and many employers are unaware of the ways in which their condition

might affect their work.

There are over 600 types of neurological conditions, which are broadly categorized (according also to a recent report of NHS UK) into:

  • Sudden onset conditions (e.g. acquired brain injury or spinal cord injury),
  • Intermittent and unpredictable conditions (e.g. epilepsy, certain types of headache, or the early stages of multiple sclerosis),
  • Progressive conditions (e.g. motor neuron disease, Parkinson’s disease, or later stages of multiple sclerosis),
  • Stable neurological conditions (e.g. post-polio syndrome, or cerebral palsy in adults).

In this section, we describe three neurological conditions: migraine, multiple sclerosis and stroke that are very frequent in working age.

Išsėtinė sklerozės (IS) atvejis

Vardas: Marija
Amžius: 28 metai
Darbas: Darbuotoja

Marijos išsėtinės sklerozės atvejis

Marijai neseniai diagnozuota išsėtinė sklerozė.
Kartais Marija jaučiasi pernelyg pavargusi ir neryškiai mato viena akimi.
Kartais kai kuriose kūno vietose jai atsiranda dilgčiojimas; kartais
nutirpimas ir silpnumas kojose, kas sukelia sunkumų Marijai vaikščioti.
Nepaisant to, yra ilgas laikotarpis, kai Marijai yra gerai ir nėra jokių
simptomų. Marija yra pačioje savo darbinio gyvenimo pradžioje ir bijo,
kad jei pasikalbės su savo direktoriumi apie savo ligą, ji praras bet kokią
galimybę tęsti savo karjerą įmonėje.

Išsėtinė sklerozė (IS)

1 Kas tai?

Išsėtinė sklerozė yra demielinizuojanti neurodegeneracinė liga. Mielinas yra apsauginė danga, supanti nervų ląsteles. Mielinas yra būtinas normaliam nervų darbui. Sergant išsėtine skleroze, mielino pažeidimas ir praradimas sukelia pažeidimus keliose centrinės nervų sistemos vietose (dėl to pavadinime yra „išsėtinė“). Pirmieji simptomai gali išryškėti bet kuriame amžiuje, tačiau paprastai MS diagnozuojama nuo 20 iki 40 metų per patį svarbiausią asmens gyvenimo etapą. Tai taip pat veikia vaikus. Pastaraisiais dešimtmečiais pastebėta, jog ligos paplitimo santykis tarp moterų ir vyrų padidėjo iki 3:1.

2 Simptomai

Žmonės, paveikti išsėtinės sklerozės, turi skirtingus simptomus, atsižvelgiant į pažeidimų vietą centrinėje nervų sistemoje. Paprastai simptomų dažnis didėja atsižvelgiant į ligos sunkumą ir trukmę, net jei kai kuriais atvejais nėra aiškių klinikinių koreliacijų.
Paprastai ši liga apibūdinama taip:

  • pasikartojanti
  • progresuojanti

Liga pasireiškia labai įvairiai ir neįmanoma numatyti, kaip tai paveiks kiekvieną asmenį. Dauguma žmonių gali tęsti gana normalų gyvenimą daugelį metų.

Dažniausi simptomai yra šie:
nuovargis ir silpnumas (pvz., išsekimas, suvokiamas kaip pastangos atliekant ir palaikant net įprastą veiklą, raumenų jėgos praradimas);
Regėjimo sutrikimai (pvz., neryškus ar dvigubas matymas)
Judėjimo problemos, tokios kaip suklupimas vaikščiojant, pusiausvyros problemos, netolygi eisena ar paralyžius
Jautrumo sutrikimai (pvz., nenormalus pojūtis arba stiprus ir nuolatinis dilgčiojimas, galūnių nutirpimas ar jautrumo lytėjimui praradimas, sunku suvokti karštį ir šaltį).

3 Gydymas

Nors IS nėra išgydoma, yra įvairių gydymo būdų (ligą modifikuojančių terapijų), galinčių pakeisti ligos eigą. Šie gydymo būdai sumažina atkryčių dažnį ir sunkumą bei simptomų poveikį.
Pagrindiniai IS gydymo būdai yra skirti:

  • Sumažinti atkryčių skaičių ir sumažinti jų stiprumą bei trukmę. Dažnai trumpam laikui intraveniniai steroidai skiriami, kad sustabdytų atkrytį.
  • Atkryčių prevencija ir ligos progresavimo prevencija arba atidėjimas. Ilgalaikis gydymas, turintis įtakos imuninei sistemai, yra leidžiamas į veną arba vartojamas per burną.

4 Psichosocialinės problemos ir ligos poveikis užimtumui

IS neturi itin prognozuojamo ligos rakurso, o atkrytis gali atsitikti bet kuriuo metu. Be tinkamo palaikymo kai kuriems žmonėms, sergantiems IS, gali kilti nerimas ir depresija. Depresiją taip pat gali sukelti IS ir tai gali būti šalutinis kai kurių IS gydymas. Gydymas psichikos sveikatos klausimais turi būti šios būklės suvaldymo dalis.
Tinkamas simptomų suvaldymas taikant tarpdisciplininį požiūrį gali pagerinti sergančiųjų IS gyvenimo kokybę ir taip leisti jiems toliau įgyvendinti savo profesines ir asmenines ambicijas.
Kai kurios kliūtys, su kuriomis gali susidurti IS sergantys žmonės, yra praktiškos, tokios kaip darbinis pajėgumas, energijos lygio svyravimas, nuovargis ir kitos sveikatos sąlygos. Kitos kliūtys priklauso nuo požiūrio, kaip darbdavių įsitikinimai, pasitikėjimo stoka, negatyvumas ar nerimas

Norėdami suvaldyti išsėtine skleroze sergančius darbuotojus ir padėti jiems toliau dirbti arba grįžti į darbą, darbdaviai gali skatinti tam tikras intervencijas.

  • Visame procese palaikykite laisvą ir nuoširdų darbdavio ir darbuotojo bendravimą: nors tokios ligos kaip išsėtinė sklerozė atskleidimas nėra būtinas yra svarbu gerbti ir pripažinti asmens teises į privatumą, tačiau atskleisti informaciją gali būti skatinama, jei tai neturi įtakos pareiškėjams ir darbuotojams.
  • Aiški darbo vietos sveikatos ir ligų politika, grįžimo į darbą planavimas, žmogiškųjų išteklių personalo intervencijos yra labai svarbu. Recidyvų metu žmonėms, sergantiems IS, gali tekti likti namuose tam tikrą laiką. Labai svarbu kartu su darbuotoju planuoti kaip suvaldyti nedarbingumą, ir aptarti sugrįžimo į darbą politiką.
  • Nuovargį (energijos trūkumą, kurį ne visada malšina miegas) patiria iki 80% žmonių, sergančių IS, ir tai gali būti priežastis, dėl kurios kyla išsėtinės sklerozės simptomai. Kai kurie gydymo
    metodai ir šalutinis poveikis taip pat gali padidinti nuovargį. Nuovargis taip pat gali paveikti darbo našumą, tačiau yra strategijų, kurios gali būti naudojamos, pavyzdžiui – lanksčios darbo valandos ir galimybė dirbti iš namų, susitarimai dėl konkrečių darbų atlikimo bei, pavyzdžiui, poilsiui prieinamos tam paskirtos personal vietos.

Daugiau informacijos rasite:

European Multiple Sclerosis Platform (EMSP) – www.emsp.org/

Share This