ŽMONĖS SERGANTYS NEUROLOGINĖMIS LIGOMIS DARBO VIETOJE 3/3

Neurological diseases involve any disorder that affects the central or peripheral nervous system, which is composed of the brain and spinal cord, and all the other nerves in the body.

Neurological diseases are common and can result in an extremely wide range of symptoms, depending on the specific disorder and, especially where the brain is concerned, on the specific areas involved.

Neurological conditions such as Parkinson’s disease, motor neuron disease, and epilepsy result from damage to the brain, spinal column or peripheral nerves. Some neurological conditions are life threatening, with many severely affecting an individual’s quality of life. It is not always easy coping with the pressures of work when a person is affected by a neurological condition, and many employers are unaware of the ways in which their condition

might affect their work.

There are over 600 types of neurological conditions, which are broadly categorized (according also to a recent report of NHS UK) into:

  • Sudden onset conditions (e.g. acquired brain injury or spinal cord injury),
  • Intermittent and unpredictable conditions (e.g. epilepsy, certain types of headache, or the early stages of multiple sclerosis),
  • Progressive conditions (e.g. motor neuron disease, Parkinson’s disease, or later stages of multiple sclerosis),
  • Stable neurological conditions (e.g. post-polio syndrome, or cerebral palsy in adults).

In this section, we describe three neurological conditions: migraine, multiple sclerosis and stroke that are very frequent in working age.

Insulto atvejis

Vardas: Antoine
Amžius: 51 metai
Darbas: Pardavėjas

 

Antoine’o insulto, atvejis

Prieš keletą mėnesių Antuaną ištiko insultas, kuris jam sukėlė kalbos sutrikimą ir kūno paralyžiaus problemas dešinėje pusėje. Po reabilitacijos jis labai gerai atgavo kalbinius ir motorinius įgūdžius, tačiau vis dar turi problemų lengvai judindamas dešines galūnes.
Antoine’as bijo, kad jis negalės grįžti į darbą, nes tam jis dažnai tekdavo vykti pas klientus vairuojant automobilį. Jis tikisi, kad jo vadovas skirs jam kitų užduočių arba, kad įmonė galėtų jį paskirti darbui biure, tačiau bijo, kad, atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos krizę, jis gali būti pakviestas pasiimti invalidumo pensiją, kuri reikštų likimą namuose ir išėjimą iš darbo. Tai turėtų rimtų ekonominių padarinių jam ir jo šeimai; jo žmona yra namų tvarkytoja ir jie turi du vaikus, kurie vis dar mokosi vidurinėje mokykloje. Nė vienas iš jo kolegų reabilitacijos laikotarpiu jam neskambino, o žmogiškųjų išteklių skyrius jam skambino tik du kartus, kad išsiaiškintų, ar jis grįžta į darbą, ir kada.

Insultas

1 Kas tai?

Insultas įvyksta, kai dėl smegenų arterijų ar kraujagyslių susiaurėjimo ar plonėjimo, nutrūksta kraujo tekėjimas. Priežastis gali būti kraujagyslių
plyšimas (hemoraginis insultas / kraujavimas) arba kraujagyslės užsikimšimas, dažnai atsirandantis dėl krešulio, kuris gali pažeisti ar sunaikinti smegenų ląsteles ir paveikti kūno funkcijas. Insultas kūnui daro tiesioginį poveikį, tačiau gali būti išgydomas, jei pagalbos veiksmai
atliekami greitai ir efektyviai. Insultas yra viena iš pagrindinių smegenų kraujagyslių ligų (SKL) formų, paveikiančių bet kokio amžiaus asmenis. 1 iš 5 žmonių tam tikru gyvenimo momentu ištiks insultas. Dažniausiai tai
įvyksta vyresniems nei 65 metų asmenims. Tai yra antra pagal dažnumą Europoje mirties priežastis, dėl kurios kasmet miršta 988 000 žmonių, ir viena iš pagrindinių negalios priežasčių visame pasaulyje. Genetika ir
gyvenimo būdo veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį didinant riziką patirti insultą.

2 Simptomai

Žmonės, patiriantys insultą, turi įvairių simptomų, kuriuos taip pat galima supainioti su kitomis ligomis. Požymiai, kad jus gali ištikti insultas:

  • Nejautrumas, silpnumas ar paralyžius vienoje kūno pusėje
  • Neaiškus kalbėjimas, sunku surinkti žodžius ar suprasti kitus žmones
  • Sumišimas
  • Staigus neryškus matymas ar regėjimo praradimas
  • Nepastovėjimas ant kojų
  • Stiprus galvos skausmas

Galima atlikti daugybę paprastų stebėjimo testų, įskaitant:

  • Veido silpnumas (ar asmuo gali šypsotis? Ar jo burna ar akis nenusileido?)
  • Rankos silpnumas (ar asmuo gali pakelti abi rankas?)
    Kreipiantis į skubią pagalbą, yra žymiai didesnė tikimybė išvengti tolimesnės žalos, negalios ar mirties

3 Gydymas

Nors paciento informavimui apie pavojų gali būti padaryta daug, diagnozė (atliekant fizinį vertinimą, kraujo tyrimus, echokardiogramą, EKG, rentgeno / ultragarsu / MRT / CAT skenavimas ir t.t.) atliekama
po priepuolio. Nustačius insulto tipą, paveiktą smegenų dalį bei širdies ir plaučių bei kraujotakos būklę bus numatomas gydymo kursas. Atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir intervencijos savalaikiškumą,
gydymo terapija gali būti tokia:

  • Intraveninė trombolizė, kuri yra pagrindinė ūminio išeminio insulto gydymo priemonė – pacientui gali būti atliekama per 4,5 valandos nuo pirmųjų simptomų pradžios;
  • Skiriami kraujo krešumą veikiantys vaistai siekiant sumažinti / sustabdyti krešulių susidarymą;
  • Operacija, siekiant sumažinti smegenų patinimą ar slėgį ar pašalinti krešulį;
  • Stebėjimas ir neuroreabilitacija yra būtini, nes smegenys dirba, kad pasveiktų.

Dėl didelės insulto tipų įvairovės ir sunkumo, gydymo planai kiekvienam pacientui yra pritaikomi individualiai.

4 Psichosocialinės problemos ir ligos poveikis užimtumui 

Insulto poveikis dažnai yra nenuspėjamas ir priklauso nuo po ligos atliktos intervencijos sunkumo laipsnio ir greitumo, todėl kiekvienu atveju gali skirtis, atsižvelgiant į paveiktą smegenų plotą. Po insulto žmonės gali patirti bendravimo problemų ir kęsti nuo afazijos (praranda sugebėjimą kalbėti ar atrinkti tinkamus žodžius ir (arba) suprasti kitus), suvokimo deficito ir raumenų paralyžiaus. Be to, žmonėms gali prireikti psichologo pagalbos, kad padėtų įveikti psichologinę įtampą dėl pasikeitusio gyvenimo būdo, jutimų sutrikimų ir suprastėjusios atminties.
Reabilitacija siekiama padėti insultą patyrusiems pacientams susigrąžinti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę. Tačiau kai
kuriems žmonėms, grįžtantiems į darbą, išliekantys funkcijų sutrikimai gali kelti didelį susirūpinimą ir visa tai gali trukti savaites ar mėnesius.

Norėdami suvaldyti insultą patyrusius darbuotojus ir padėti jiems tęsti darbą ar grįžti į darbą, darbdaviai gali skatinti tam tikras intervencijas.

darbo vietoje darbdaviai ir kolegos vaidina svarbų vaidmenį padėdami ir suprasdami insultą patyrusių žmonių gyvenimo pokyčius:

  • Iš karto po insulto, pasveikimo lygis yra individualus, tačiau žmonėms gali tekti sekti varijuojančios trukmės reabilitacijos programą mokymo centre: taigi yra svarbu planuoti kartu su darbuotoju ir jo kolegomis, kaip susitvarkyti nebuvimą darbe ir gyvenimo pokyčius bei jų šalutinius poveikius, tokius kaip ankstesnio darbo našumo praradimą.
  • Žmonėms, patyrusiems insultą, gali prireikti nuolatinės psichologinės pagalbos, kad susitaikytų su lėtu pasveikimo tempu ir (arba) ankstesnių sugebėjimų, tokių kaip mobilumas ir bendravimas, praradimu.
    Šeimos ir draugų palaikymas gali padėti pacientams, patyrusiems insultą, todėl nuotolinis darbas gali palengvinti darbuotojų reintegraciją po insulto. Ilgesnėje perspektyvoje darbdavys gali susitarti dėl didesnio lankstumo ir profesinės reabilitacijos sudarydamas susitarimą dėl darbo aplinkos pritaikymo.
  • Žmonės, kuriuos ištiko insultas, gali nebegalėti vairuoti, ypač esant hemianopsijai (sunku žiūrėti į kairę ar į dešinę vienoje ar abiejose akyse). Žmonėms, kurie anksčiau vairavo komercinę ar viešąją paslaugą teikiančią transporto priemonę, ši būklė gali sukelti daug problemų. Tokiu atveju žmonėms turėtų būti rengiami mokymai, kad jie galėtų būti perkelti į kitą sritį ir turėtų būti / gali būti numatyti perskirstymai, kad jie galėtų tęsti darbą.

For further information, see:

European Multiple Sclerosis Platform (EMSP) – www.emsp.org/

Share This